burblenti — burblenti, ẽna, ẽno 1. tr., intr. B, R86, Tlž, Jnš neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: Ką tu ten burbleni po nosia? Rod. Nustok tu burblenti niekus! Antš. Burblẽna ir burblẽna kaip nemunių puodas Kp. 2. intr. piktai kalbėti, bambėti: Ko tu… … Dictionary of the Lithuanian Language
išburblenti — intr. burblenant išeiti: Pabariau už tingėjimą, ir išburblẽno namo Kp. burblenti; išburblenti; paburblenti; praburblenti; suburblenti … Dictionary of the Lithuanian Language
paburblenti — 1. tr. neilgą laiką burblenti, murmėti: Kažin ką paburblẽno, nieko nesupratau Kp. 2. intr. piktai pakalbėti, pabambėti: Aš maniau, kad anas labai šoks, bet nieko – paburblẽno ir išėjo Ds. burblenti; išburblenti; paburblenti; praburblenti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
praburblenti — intr. burblenant pratarti: Eik šalin! – abuojai praburbleno senis ir skubiai nuėjo rš. burblenti; išburblenti; paburblenti; praburblenti; suburblenti … Dictionary of the Lithuanian Language
suulbėti — 1. intr. NdŽ, DŽ1, LTR(Srj) pradėti čiulbėti, švilpauti: Du sakalai lauku lėkė ir lėkdami suulbėjo, kap du broliai suskalbėjo LTR(Kpč). Vai suulbėjo sakalėlis, per girelę lėkdamas V.Krėv. Einu par lauką, girdžiu par kitą: kas tę miške suulbė[jo]… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvograuti — DŽ1 1. intr., tr. NdŽ neaiškiai sukalbėti, suburblenti. 2. tr. NdŽ niekus susakyti. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; … Dictionary of the Lithuanian Language